trąšus

trąšùs, -ì adj. (4) DŽ, trą̃šus, -i (4), Jn(Vl), Erž; Lex35,40, Kos56, N, L, ŠT324 1. Rtr, KŽ, PnmA, Plv, Brž įtręštas, įmėžtas, derlingas (apie dirvožemį): Trąši dirva CI653. Čia trąšì žemė, t. y. riebi J. Trąšùs juodžemis DŽ¹. Ta žemė trąšì, puri tokia Krkl. Trąšiõ[je] žemė[je] sėti, geri rugiai Grd. Trąšio[je] dirvo[je] trąšūs javai Up. I žemė trąšì – užaugę nudžiūvo nudžiūvo [pomidorai] Bsg. [Bulvės] mėgsta trąšią dirvą rš. Trąšiose žemėse karklų vytelės dažnai išauga ilgos ir storos rš.

trąšù n. NdŽ, trą̃šu J.Jabl, NdŽ, KŽ: Te gerai auga, kur trąšù Tršk. Kai trąšù, tai pavasarį rugiai išsikrūmija, išleidžia kelis šiaudus Grš. trą̃šiai adv. DŽ, NdŽ, FrnW.

2. N, LsB251, Jn, L, L410, Rtr, KŽ, Dl, Vlkj, Vl, Vvr gerai augantis, vešlus, sodrus: Trąšì pieva NdŽ. Trąšùs medis K.Būg. Trąšūs javai J.Jabl. Burokai šiemet trą̃šūs DŽ¹. Labai trąšì žolė buvo, tai vyrai privargo bepjaudami Krs. Mūs darže trą̃šios bulbės LKT241(Žml). Užaugo ropės labai didelės, lapai ilgi, labai dideli, trąšūs Krs. Be zuperio nei dobilai nebus trą̃šūs Kair. Pupelės par tankios ir par trą̃šios Slm. Tokie trąšì morkai buvo, ka ui! Grdm. O kad čia tavo trąšios rūtos! Krkl. Tie jurginai tai labai trą̃šūs, kaip krūmai Kp. Katras trąšèsnis žiedas, tai iš to antro da ir trečią išleidžia Slm. Nuskink šakelę, kur trąšèsnė LKT272(Ps). Iš kur jūsų burokai tokie trą̃šaus? Sb. Po ąžuolu anksti rytą trąšus, driūtas išsirito [baravykas] LMD(Sln). Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai A1884,8. O kuo trąšesnis daigas, tuo geresni javai TS1900,9. Kas nėra matęs Kaukazo gražumo, jo trąšiųjų augalų A.Vien. Lygumoj vėjelis po žoleles trąšiàs plaukydamas lingavo A.Baran. Kur trąšèsnė morka, palik sėklai Všk. Lygiai kaipo apvyniai riečias, taipo ir plaukai tokio kūdikio reičias ir trąšūs stoja CII193. Trąšèsnė barzda Kp. Vilgyk rasa trąšią [žemę], laistyk lietumi šiltu MKr229. Švelnuose garduose gulės ir trąšią ganyklą turės CII959. | prk.: Tu trąšią gyvatą turėsi CI653. Mat lietuvių dūšios, senais miškais penėtos, viduj miško trą̃šios A.Baran. Kalnas Dievo esti kalnas vaisingas: kalnas aukštas ir trąšus Mž289.

trą̃šiai adv. DŽ, NdŽ, FrnW; SE46, L286,410,599: Jie (miežiai) par daug trąšiai auga Rmč. Čia alksniai trąšiai auga Krkl. Nėra dūmo, trąšiaũ auga medžiai Vn. Čia užliejama vieta – žolė labai trą̃šiai auga Ėr. Kiekvienas čion vaisinis medelis, trąšiai suaugęs, pririštas prie įkalto šalyj jo mietelio TS1903,11b. ║ Jn(Vl), Rtr, NdŽ, Rs prk. sveikas, gerai nuaugęs; apkūnus, riebus: Žmogus trąšus Kos240. Trąšì merga Kair. Mergučė trą̃ši, bikna Erž. Tokia trąšì mergikė Pd. Vaikas trą̃šus, gražus kai kaži kas Šmk. Daugiau tas vaikelis augąs toks gražus, toks trąšus LTR(Sln). Tas vaikas trąšesnis už kitus Varn. Iš to vaiko galės užaugti trą̃šus vyras Trg. Vyrukas trąšùs, neapstyręs, raudonikaitis Tv. Trą̃šų sūnų užsiauginai Sml. Trąšùs vyras, šilimoj sunku buvo sirgt Kp. Buvo jin tokia trąši, tokia žalia, i numirė Pš.

3. R285,298, MŽ381,398 N sultingas: Trąšus obuolys J.Jabl.

trąšù n.; R285,298, MŽ381,398. ║ trapus, lengvai byrantis.

trą̃šiai adv.: Kumet sudygusi salykla, patrinta tarp pirštų, trą̃šiai birsta, tumet jau yra sudaiginta Vkš.

4. glaudus, tankus: Milas storas, trąšùs, šunies neparkandamas Rt.

trą̃šiai adv.; N, BzBkVI238: Silkės trąšiai sudėtos bačko[je], prie kita kitos J.